Trampo Jaruzalė

JAV prezidentas Donaldas Trampas oficialiai pripažino Jaruzalę Izraelio sostine. Pasaulis tarsi praplyšo. Kiekvienas save gerbiantis politikas, ar į jį panašus veikėjas ėmė vertinti ir keikti. Keikė gal ir ne visi, bet kas tai darė tai darė labai aiškiai. “Pasaulis atsidūrė ant chaoso ribos”, “sustojo taikos derybos tarp žydų ir arabų”. Vienintelis, kas liko patenkintas ir išreiškė dėkingumą buvo Izraelis.

Kodėl apie tai rašau? Todėl kad čia yra du kertiniai motyvai – simboliai ir esmė.

Pirma. Trampas čia nieko nepadarė. Jaruzalę sostine paskelbė JAV kongresas ir tai padarė dar 1995 metais. Taigi veiksmas visiškai simbolinis.

Antra. Jaruzalė, De Facto, visą šį laiką, ir buvo sostine. Kam neaišku, pasižiūrėkite, kur įsikūrę – parlamentas, prezidentas ir tt. Taigi iš esmės tai ir yra sostinė.

Trečia. Jokio taikos proceso niekada nebuvo. Jei stalą vadinsim kėde, jis ja netaps. Procesas kažkiek taikesnis, šiandien, dėl to, kad Hamas vyrukai šiuo metu išvykę uždarbiauti į kaimyninę valstybę. (esmė) Ismailas  Hamneu – Hamas lyderis skubiai kviečia naujai Intifadai. (simbolis). Pasaulis pritūpė, dabar kažkas bus. Hmm, ar čia tik man kažkas panašaus į Šimašiaus – išvalysim Nėries pakrantę nuo tujų. Oi, nukrypau.

Ketvirta. Jokios arabiškos Jaruzalės niekada nebuvo. 1947 metais specialia rezoliucija pasiūlyta neutralaus miesto statusas, ką arabai sėkmingai atmetė. Tam, kad būtų kitaip, reikia perrašyti vieną dokumentą – Bibliją.  Pastebėjo WC tais pačiais  metais. Žinoma tai Winston Churchill. Šio žmogaus įžvalgomis abejojama retokai. Esmė

Penkta. Zeks Amerika. Pasipils teraktai. Turiu nuvilti. Amerikai dzin, jei kas ir rizikuoja, tai Izraelis, kuris pasveikino šį sprendimą. Kaip tvarkosi, matėme jau sekančią parą. Antifados kariai, gavę keletą sultingų guminių bananų bei ašarinių purškalų išsiskirstė po namus. Amerika yra giliai krikščioniška šalis. Tie, kurie skaitė bibliją, žino kieno valstybėje Jaruzalė, o tie kur neskaitė, dažniausiai, net nežino tokio miesto. Taigi prezidentas niekuo nerizikuoja. Ir tai yra esmė.

Apibendrinu: Trampo pareiškimas, Iš esmės nereiškia nieko. Nepasikeitė nei vienas atomas. Niekas. Tiesiog simbolinis Twiterio lygio pasimaivymas. Galit “laikint” ar “dizlaikint”.

Lietuvos televizijoje vyko arši diskusija – ką statyti Lukiškių aikštėje. Vytį ar Bunkerį. Kas yra svarbesnis, kuris yra brangesnis. Kas, ką simbolizuoja. Kieno sprendimai viršesni (vėl simbolika). Ministerija ar savivaldybė, vieni visuomenininkai prieš kitus… Va, kas sukūrė Bunkerį, yra kietas vyrukas, tas kas sukūrė Vytį, irgi kietas vyrukas (čia ir yra esmė). O tie kurie ginčijasi neverti oro sklindančio jiems iš burnos. Kaip sakydavo, artimas AtA man, žmogus – “du vyrukai matuojasi *******“. Čia tik Žvaigždutės. Erdvė kūrybai. Na tarkim… nosimis. Bet pristatyta, kaip nacionalinio masto diskusija. Pastatykit Lenino biustą. Ir Stalino ir Sniečkaus. Bus daugybė norinčių ateit ir nusispjaut ta kryptim. Bus centrinė miesto aikštė. O gal ir visos Lietuvos.

Ir vis dėl to. Žmogus neskiriantis esmės nuo simbolio yra Šarikovas. Poligrafas Poligrafovičius. Ir tuo esu šventai įsitikinęs.