Paskelbta aiškiai – algos kils. Bus didinamas minimalus atlyginimas, ekonomika augs, gyvenimas gerės. Kaip kadaise pasakė visų laikų ir visų tautų vadas „Gyventi tampa geriau, gyventi tampa linksmiau“. Tiesos dėlei jis pasakė „tapo“. Bet nesvarbu. Svarbu, kad tai tas žmogus, kuris visam pasauliui parodė kaip reikia ir galima optimizuoti valstybės valdymą. Bet kuris profesorius, inžinierius, mokytojas, gydytojas ar teisėjas gali per geras dvi tris savaites persikvalifikuoti į Volgos-Dono kanalo kasėją, sprogmenų šachtoje nešiką, barakų statytoją ar paprastų klipatų lavonėlių kroviką štabeliuosna. Nesu tikras, jog metodika perimta pilnai, bet darbai rodo, jog gairėmis tai jau tikrai vadovaujamasi.
Taigi išsižiokite, tekit tabletę, pavadintą MMA (minimalus mėnesinis atlygis). Matote, kokia ji didelė ir skani.
Bet, ponai mieli, kiekviena tabletė turi trejopą poveikį: tiesioginį, netiesioginį ir šalutinį.
Tiesioginis tai, kad padidėja įplaukos į valstybės biudžetą, kai kurie darbininkai pradeda gauti didesnį atlygį ir gali daugiau sau leisti paišlaidauti. Žinoma ne pakeisti poilsį Palangoje į poilsį Kanaruose, bet nusipirkti brangesnę šlapdešrę o kai kas dar vieną bambalį pabrangusio alaus. Daugiau mokesčių moka ir savarankiškai dirbantys, patentininkai, ūkininkai. Atskaitos taškas juk MMA. Valstybė gali daugiau išlaidauti, tarkim, pasisemti parlamentinės patirties Naujojoje Zelandijoje, ar pastatyti pėsčiųjų taką virš parko medžių idant neatsitrenktumėte ir nesusižalotumėte savo, kaip piliečio, veido.
Netiesioginis poveikis yra tas, kad jokio produkto ar paslaugų rinkoje neatsirado. Ekonomika pakelta pačia pigiausia kaina – tiek kiek kainuoja rašalas šratinuke pasirašant tokį įstatymą. Įstatymas veikia pasirinktinai, jokios įtakos nedaro daugiau gaunantiems Respublikos piliečiams, tačiau esminiai nuskausmina pačius vargingiausius. Na, bet ir gerai, kiek tie driskiai gali aplinką teršti. Laikas persirengt ir pasidažyt. Arba nešdintis iš regos lauko. Kadangi kvalifikacija jie nespindi, belieka blaškytis tarp skurdo ir nevilties arba skubiai krautis lagaminą ir mėginti įsidarbinti kitame Europos sąjungos mieste kabelių tempėju laivuose, ar gipso plokščių sukėju naujai statome verslo centre.
Šalutinis poveikis yra pats įdomiausias. Visų pirma jis pasireiškia tuo, kad atsiranda kai kas, kas turi įgimtą atsparumą. Darbo apimties sumažėjimas atitinka atlygio padidėjimą ir vėl nulis. Ne visur yra kaip kelt atlygį, todėl dalis asmenų parašo prašymus išeiti iš darbo savo noru. Apie išeitines kompensacijas pamirškit. Tai priskiriama netiesioginiam poveikiui ir tik išskirtinais atvejais. Pavyzdžiui, jei dirbi valdiškoje įstaigoje ir pasižadi pasidalinti pusiau su atleidėju. Jei manot, kad tai iš fantastikos srities… Tada kai neišgali mokėt už DARBĄ, mokėt už išėjimą niekas neketina. Pakėlus MMA rinkoje padidėja pinigų, o kai kurių reikia tam, kad galėtum pakelt MMA, todėl neišvengiamai pakyla kainos ir per keletą mėnesių mes atliekame milžinišką šuolį Europos vidurkio link. Čia jums ne koks akcizas kurui. Kaip ir buvo minėta prieš tai, kai kurie atlieka asmeninį šuolį Europos vidurio link. Ir dar vienas labai svarbus momentas. Ubagų indeksacija. Vos tik tavo kišenėse atsiranda vienas kitas skatikas tau nebe priklauso kompensacijos ir todėl , taip sakant, marš nuo šventoriaus, neapsimetinėk elgeta, nes statistika (o ji niekada nemeluoja) teigia, jog gyveni gerai, gyveni linksmai. Atsidarai šaldytuvą , žiūri ir galvoji – ar taip pat gerai gyvena mūsų draugai Austrijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje. Ta pati „šlapdešrė“ kaip ir prieš metus… Atsiveri langą ir gėriesi: grynas oras, sumažėjęs trypiančių šaligatvius piliečių kiekis. Kurortas, ne kitaip.
Taip, kad keliam MMA ir nemažai. Kitaip sunku bus subalansuoti kitų metų biudžetą. Kas bus dar po metų? Na tam dar turime metus. Kas nors ką nors sugalvos.